Lietuvos individualiosios psichologijos draugija

Adlerio teorija

A. Adlerio TEORIJA

Šio amžiaus pradžioje gydytojas ir psichoterapeutas Alfredas Adleris (1870-1937) paskelbė savo idėjas ir taip pradėjo naują psichologijos kryptį – individualiąją psichologiją.
Individualiosios psichologijos pagrindiniai teiginiai yra šie:

  • asmenybė yra vientisa ir nedaloma;
  • žmogus gyvena ir veikia visas, nes jis – individuali visuma, o ne atskirų dalių rinkinys;
  • asmenybės vientisumą išreiškia gyvenimo stilius, kuris formuojasi ankstyvoje vaikystėje atitinkamai pagal vidinį žmogaus požiūrį į save, aplinką, siekiamus tikslus ir kuris suteikia visam gyvenimui kryptį;
  • žmogaus veiksmai visada turi tikslą, todėl galima sakyti, kad jo elgesį lemia ne priežastys (ankstesni įvykiai), o tikslai (numatomi rezultatai);
  • asmens elgesio prasmę galime suprasti tiksuvokę jo tikslą;
  • žmogus yra sociali būtybė, jam labai svarbu priklausyti grupei (bendruomenei, visuomenei) ir jaustis joje vertingu. Neradęs savo vietos grupėje asmuo išgyvena menkavertiškumo jausmą ir siekia pranašumo kitų atžvilgiu. Žmogaus elgesys suprantamas tik matant jį bendruomenės kontekste.

Taigi A. Adlerio sukurta individualiosios psichologijos teorija pabrėžia visumos, tikslingumo ir socialumo principus. Šie principai būdingi visoms originalioms A. Adlerio idėjoms, ar tai būtų kalbama apie privačią logiką ar sveiką protą, menkavertiškumą ar padrąsinimą, šeimos sandarą ar gyvenimo uždavinius.